Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙CIVI[tatis]∙RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙CIVI[tatis]∙RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙CIVI[tatis]∙RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙CIVI[tatis]∙RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS CIVI[tatis] RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas, 1653 m.

    Kristinos (1632–1654) Rygos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – mažasis Rygos herbas: ornamentuotame skyde du sukryžiuoti raktai su kryžiumi viršuje. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙CIVI[tatis]∙RIG[ensis]∙5∙3∙. Vertimas: Rygos miesto šilingas, (16)53 m.

    Rygos, taip pat ir Livonijos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

  • Rodomi įrašai nuo 99205 iki 99216
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 9312