Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Gustavo Adolfo (1611–1632) Elbingo šilingas

    Gustavo Adolfo (1611–1632) Elbingo šilingas, 1633 m.

    Gustavo Adolfo (1611–1632) Elbingo šilingas. Aversas. Vaizdulio centre – karūnuota Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo monograma (raidės „AG“). Po monograma – Vazų dinastijos herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink, vaizdulio pakraščiu, užrašas lotynų kalba: „GVS[tavus]:ADO[lphus] - ∙D[ei]∙G[ratia]∙REX∙S[veciæ]“. Vertimas: „Gustavas Adolfas, su Dieva palaima, karalius Švedijos“.

    Reversas. Centre pavaizduotas Elbingo miesto herbas – du kryžiai ornamentuotame ovalo formos skyde. Aplink, vaizdulio pakraščiu, legenda su kaldinimo metais: „SOLIDVS∙CIVI[tatis]∙ELBING 33✤. Vertimas: „Šilingas miesto Elbingo, (16)33 [m.]“.

    Švedijai okupavus Elbingo miestą pradėti kaldinti tokios pat ordinacijos šilingai kaip ir Lenkijos karalystėje. Dėl žemesnės prabos sidabro ir mažesnio jo kiekio, monetas buvo siekta uždrausti: iš pradžių Gdansko mieste (1632) ir Prūsijos karalystėje (1633), o vėliau ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Vis dėlto Elbinge kaldinti šilingai dar ilgą laiką cirkuliavo ATR pinigų apyvartoje.

  • Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lenkijos šilingas

    Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) Lenkijos šilingas, 1660 m.

    Lenkijos Karalystės varinė, vienos trečiosios grašio vertės moneta – šilingas. AVERSAS: centre laurais vainikuoto valdovo portretas profiliu į dešinę, po juo Ujazdovo kalyklos nuomotojo (1659–1665) Tito Livijaus Boratinio (Titus Livio Boratini) inicialai: „T.L.B.“. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „IOAN[nes]. CAS[imirus]. REX.“. (Vertimas pažodžiui: „Jonas Kazimieras karalius“). REVERSAS: centre Lenkijos herbas Erelis su Vazų giminės herbu ant krūtinės, po juo Lenkijos didžiojo iždininko (1659–1668) Jano Krasinskio (Jan Krasiński) giminės herbo figūra – ant pasagos tupintis naktikovas su žiedu snape. Aplink, vaizdulio pakraščiu, lotyniška legenda: „SOLID[us]. REG[ni]. POL[oniæ]. 1660“. (Vertimas pažodžiui: „Šilingas karalystės Lenkijos. 1660“).
    Jono Kazimiero variniai Lenkijos šilingai Ujazdovo monetų kalykloje buvo kaldinami 1659–1665 metais.

    Aprašė Linas Bubnelis
  • Jauna medikė

    Jauna medikė, 1968 m.

    Aleksandras Vitulskis

    Jaunos, linksmai nusiteikusios moters portretinis šaržas. Ji pavaizduota iki krūtinės, iš priekio. Plaukai trumpi, sušukuoti į viršų, nutapyti tamsiai ruda spalva. Plaukų sruogas žymi juodas, banguoto ritmo kontūras. Pro mėlynos spalvos akinius matosi siauros akys. Nosis kumpa, apvali, skruostai rausvi, putlūs, ryškiai raudonas lūpas pabrėžia juoda linija. Burnos dešinėje paryškintas auksinis dantis. Trikampio formos smakrą akcentuoja siauras kaspinėlis ties kaklu. Atskiros spalvines akvarelės dėmės akcentuojamos banguojančiu tušo kontūru. Piešinys geras, profesionalus.
    Signuota apačioje kiek į kairę nuo centro:
    A. Vitulskis
    68

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Autoportretas

    Autoportretas, 1955 m.

    Aleksandras Vitulskis
    Dailininko autoportretas. Įkomponuotas 3/4 pasisukęs į žiūrovą, jaunas dailininkas vaizduojamas iki pusės. Ant galvos - būdingas dailininko atributas: beretė. Išryškinti aiškūs veido bruožai. Pilkomis ir mėlynomis juostomis margintas apdaras, balti marškiniai sustiprina dekoratyvumo nuotaiką. Piešinys realistiškas, tapyba toninė, ryškus apšvietimas iš kairės pusės.
    Nesignuota

    Pagal inventorinį aprašą parengė Nijolė Nevčesauskienė
  • Kartonas freskai

    Kartonas freskai, 1946 m.

    Petras Kalpokas

    Valstiečio trobos interjere įkomponuota figūrinė kompozicija, kurios centre stovi kresnas pagyvenęs valstietis. Figūra vaizduojama iš priekio, veidas 3/4 pasuktas į kairę. Centrinės figūros kairėje prie verpimo ratelio sėdi moteris, už jos nugaros užsiglaudęs vaikas. Dešinėje, prie stalo vaizduojami berniukas ir mergaitė. Po stalu guli šuo. Ant sienos dešinėje viršuje kabo Lenino portretas. Koloritas žalsvai melsvai rudas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Kartonas freskai

    Kartonas freskai, 1946 m.

    Petras Kalpokas
    Figūrinė kompozicija kaimo statybų fone. Dešinėje stovi du vyrai, jų veidai nukreipti į dešinę. Dešinysis vilki kombinzonu, ant krūtinės - medalių ženklai. Kairėje rankoje jis laiko įrankių dėžę. Kompozicijos kairėje vaizduojamos dvi stovinčios moterys. Kairioji vilki tautiniais rūbais, rankoje ji laiko dubenį su vaisiais. Pačiame kairiajame krašte pavaizduota maža mergaitė su gėlėmis rankose. Vyrauja rausva, melsva, žalsva, gelsva spalvos.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Dailininkų karalius Kajetonas Sklėrius
  • Natiurmortas

    Natiurmortas, 1931 m.

    Vladas Eidukevičius
  • Nukryžiuotasis

    Nukryžiuotasis, XIX a. II p.

    Nežinomas rusų dailininkas

    Ikonos centre įmontuotas lietas metalinis kryžius, tampantis pagrindiniu jos kompozicijos elementu. Metaliniai kryžiai ir ikonėlės Rusijoje buvo žinomi nuo krikščionybės įvedimo, tačiau nuo XVII a. jų liejimo tradiciją išsaugojo ir plėtojo daugiausia sentikių bendruomenės. Trijų kryžmų kryžiai su Nukryžiuotuoju, vaizduojamu Golgotos kalno ir Jeruzalės miesto mūrų fone, su papildomomis simbolinėmis detalėmis ir daugybe įrašų, yra bene populiariausi tokios produkcijos pavyzdžiai, naudoti ne tik kaip savarankiški kulto objektai, bet ir montuoti į ikonas. Šioje ikonoje įmontuotas kryžius nulietas sentikių popininkų bendruomenėje. Tai rodo įrašas IНЦИ lentelėje virš Kristaus galvos ir Dievo Tėvo figūrėlė virš raudančių angelų (bepopiai lentelėje įrašydavo raides IC XC, o vietoj Dievo Tėvo figūrėlės vaizduodavo mandiliją). Įmontuoto metalinio kryžiaus kompoziciją tęsia ikonos lentoje nutapyti motyvai. Fone atkartojamas Golgotos kalno ir Jeruzalės miesto vaizdas. Po kryžiumi vaizduojamos stovinčios figūros. Jų parinkimas ir išdėstymas būdingas sentikių ikonoms: dešinėje vaizduojama Švč. Dievo Motina ir šv. Marija Magdalietė, kairėje – šv. apaštalas Jonas ir šv. Lionginas. Už kiekvienos grupės matyti dar po šventąjį. Vienas iš jų vilki vyskupo, kitas – vienuolio drabužiais (šventųjų vardai neįskaitomi). Ikonos kampuose vaizduojamos dvi papildomos scenos: kairėje – „Švč. Dievo Motina Globėja“ (rus. Покров), dešinėje – „Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas“.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Prisikėlimas ir dvylika švenčių

    Prisikėlimas ir dvylika švenčių, XIX a.

    Nežinomas rusų dailininkas

    Ikonų tapyboje Kristaus Prisikėlimas iš pradžių buvo vaizduojamas tik kaip Nužengimas į pragarus. XVII–XIX a. pradėtos tapyti sudėtingos daugiafigūrės kompozicijos, kurias sudarė du epizodai – Nužengimo į pragarus scena ir Prisikėlusio Kristaus atvaizdas. Taip siužetas pavaizduotas ir aptariamoje ikonoje. Joje vyrauja dvi kompozicinės linijos: vertikalė, kurios viršuje nutapyta Prisikėlusio Kristaus figūra, o žemutinėje dalyje – Kristus, gelbstintis iš pragaro kenčiančiuosius, ir įstrižainė, kurią sudaro žmonių eilė, vingiuojanti iš pragaro, apačioje kairėje vaizduojamo prasižiojusios pabaisos pavidalu, link dangaus vartų viršuje dešinėje. Kampuose vaizduojamos papildomos scenos – kairėje viršuje šv. Petras, palinkęs prie tuščio Kristaus kapo, dešinėje apačioje – Stebuklas Galilėjos jūroje.
    Aplink centrinę Prisikėlimo kompoziciją, primenančią svarbiausią krikščionių šventę – Velykas, yra išdėstytos daugiafigūrės scenos, vaizduojančios dvylika pagrindinių Bažnyčios švenčių (rus. двунадесятые праздники). Tai „Švč. Dievo Motinos gimimas“, „Švč. Dievo Motinos įvesdinimas į šventyklą“, „Apreiškimas“, „Kristaus gimimas“,„Kristaus paaukojimas šventykloje“ (rus. Сретение – „Pasitikimas“; rusiško šventės pavadinimo kilmė aiškinama tuo, kad paaukojimo šventykloje dieną Simeonas pirmą kartą išvydo lauktąjį Išganytoją ir paėmė jį ant rankų), „Kristaus krikštas“ (rus. Богоявление – „Viešpaties Apsireiškimas“; rusiškas šventės pavadinimas kilęs iš to, kad šv. Jonui Krikštytojui pakrikštijus Jėzų atsivėrė dangus ir nusileido Šventoji Dvasia, o balsas iš dangaus tarė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“), „Įžengimas į Jeruzalę“, „Atsimainymas“, „Kryžiaus išaukštinimas“, „Kristaus Žengimas į dangų“, „Švenčiausioji Trejybė“, „Švč. Dievo Motinos Ėmimas į dangų” (rus. Успение). Kompozicijos vaizduojamos peizažiniuose fonuose. Spalvų deriniai nuteikia šventiškai – ryškios raudona, žalia, mėlyna spalvos derinamos su šviesiai rausva ir melsvai žalia. Vaizdai miniatiūriški, nupiešti labai kruopščiai.

    Aprašė Genovaitė Jasiulienė ir Dalia Tarandaitė

  • Regėjimas

    Regėjimas, 1925 m.

    Jonas Šileika
    Signuota apatiniame dešiniajame kampe:
    Jonas Šileika
    1925.
  • Minčių šalis

    Minčių šalis, 1925 m.

    Kazys Šimonis

    Simbolinė kompozicija. Paveikslo centre, pirmame plane debesis primenančių bangų fone pavaizduota šviesi, gelsvai melsva angelo figūra. Jo sparnų siluetas kartoja bangų ritmą. Piešinys apibendrintas, stilizuotas, potėpis nežymus.
    Signuota apatiniame dešiniajame kampe raudona spalva:
    K Š.

    Aprašė Aldona Tamonytė

  • Rodomi įrašai nuo 99781 iki 99792
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 10703