Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Venecija. Šv. Morkaus bažnyčios vidus

    Venecija. Šv. Morkaus bažnyčios vidus, 1862 m.

    V. Šreteris
    Bažnyčios interjero dalis su altoriumi. Kairėje paveikslo pusėje per visą jo aukštį kyla apvali melsvai rusvos spalvos kolona su geltonu korintiniu kapiteliu. Į dešinę nuo jos stovi klauptas, ant kurio nugara į žiūrovą klūpo vyras ir meldžiasi. Centre nutapytas altorius iš šešių melsvų apvalių marmurinių kolonų, į kurias remiasi šeši arkų lankai. Altoriaus stogelis kampuoto konuso formos, užsibaigia rutuliu su kryžiumi. Altorius stovi prie storo keturkampio piloriaus. Piešinys realistinis, kruopštus. Koloritas rusvai melsvas. Akvarelė lieta tirštokai, vietomis naudotas sausas teptukas.
    Signuota apačioje kairėje:
    V. SCHRÖTER.
    Dešinėje:
    VENEZJA
    S.MARCO.

    Aprašė Rima Rutkauskienė
  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1648 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]˙S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ 48. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)48 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1648 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]˙S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ 48. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)48 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1651 m.

    Kristinos (1­632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA∙D[ei]∙G[ratia]∙R[egina]∙S[veciæ]∙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“. Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS∙LIVONIÆ∙5∙1∙. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)51 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinės monetos buvo nukaldintos 1627 m., o kalyba atnaujinta 1650 m., Jono II Kazimiero Vazos valdymo laikais). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1648 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]˙S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ 48. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)48 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1648 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]˙S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ 48. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)48 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1648 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]˙S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ 48. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)48 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas, 1648 m.

    Kristinos (1632–1654) Livonijos šilingas. Aversas. Centre – Švedijos karalienės Kristinos monograma: po karūna inicialai (raidė „C“), kurių viduje – Vazų giminės herbas (auksinių rugių pėdas). Aplink vaizdulį legenda: CHRISTINA˙D[ei]˙G[ratia]˙R[egina]˙S[veciæ]˙. Vertimas: „Kristina, su Dievo malone, Švedijos karalienė“.

    Reversas. Centre – Livonijos herbas, papuoštas palmės šakele, kuriame pavaizduotas grifonas kojomis laikantis kalavijus. Aplink vaizdulį legenda: SOLIDVS˙LIVONIÆ 48. Vertimas: „Livonijos šilingas, (16)48 m.“

    Livonijos, taip pat ir Rygos, šilingų Lietuvoje randama gausingiausiai. Karalienės Kristinos Augustos Vazos valdymo metais (1632–1654) šios smulkaus nominalo monetos užplūdo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Po karo su Švedija (1600–1611) LDK iždas buvo ištuštėjęs, tad Zigmanto III Vazos valdymo metais (1588–1632) LDK nustojo kaldinti smulkaus nominalo monetas (paskutinė moneta buvo nukaldinta 1627 m.). Švedijos užimtoje Livonijoje, Rygos mieste, 1644 m. buvo atidaryta antroji monetų kalykla. Abi Rygos miesto kalyklos vien šiuo laikotarpiu (1644–1655) nukaldino per 1 mlrd. 200 mln. biloninių, t. y. žemos prabos sidabro (dažniausiai sidabro ir vario lydinio) šilingų, dar vadinamų solidais.

     

    Aprašė Vytautas Starikovičius

  • Ruduo

    Ruduo, 1976 m.

    Vladas Karatajus

    Peizažas. Vaizduojama laukymė, apaugusi medžiais, medinio pastato, medžio fragmentas ir mėlyno miško plokštumėlės. Potėpis ekspresyvus, tapyta plokštumomis. Piešinys aiškus. Koloritas šiltas, geltonai raudonas.
    Signatūra apačioje dešinėje:
    V.K 76

     

    Autoriaus turtinės teisės priklauso autoriui. Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

  • Ekslibrisas „Jutta Jūra Gustaitienė““

    Ekslibrisas „Jutta Jūra Gustaitienė““, 1969 m.

    Telesforas Valius

    Modernistinio piešinio, dekoratyvi, lakoniška kompozicija vaizduoja atverstą knygą su ekslibriso savininkės inicialais. Šalia vertikaliai sukomponuotas palinkęs stilizuotas medis su jame tupinčiais paukšteliais, o viršuje ekslibrisą vainikuoja puslankiu išdėstytas užrašas EXLIBRIS.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Ekslibrisas „Jutta Jūra Gustaitienė“

    Ekslibrisas „Jutta Jūra Gustaitienė“, 1969 m.

    Telesforas Valius

    Modernistinio piešinio, dekoratyvi, lakoniška kompozicija. Centre vaizduojama atversta knyga su ekslibriso savininkės inicialais, o šalia vertikaliai sukomponuotas palinkęs stilizuotas medis su jame tupinčiais paukšteliais.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Ekslibrisas „Jutta. Jūra Gustaitienė“

    Ekslibrisas „Jutta. Jūra Gustaitienė“, 1969 m.

    Telesforas Valius

    Modernistinio piešinio, dekoratyvi, lakoniška kompozicija. Centre vaizduojama atversta knyga su ekslibriso savininkės inicialais, o šalia vertikaliai sukomponuotas palinkęs stilizuotas medis su jame tupinčiais paukšteliais.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Rodomi įrašai nuo 99805 iki 99816
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 10703