Lietuvos dailės muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

„Bendra visų žmonių yda - per giedrą negalvoti apie audrą." Makiavelis Bemaž prieš aštuoniasdešimt metų prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas (1939.09.01-1945.09.02) verčia prisiminti visas su karu sietinas netektis: žmonių mirtys, sugriauti miestai, išardytos šeimos, prarastas...

Žalgirio mūšis – lemtingoji kova Viduramžių Europoje, prasidėjusi 1410 m. liepos 15 d. užbaigė du šimtus metų trukusius Kryžiuočių (arba Vokiečių) ordino vykdytus puldinėjimus lietuvių ir lenkų žemėse. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės pergalė viename...

Veličkos druskų kasyklos Lenkijoje – vienos seniausių Europoje ir savo laiku buvę vienos didžiausių druskos kasyklų pasaulyje. Išsidėstę devyniais lygiais jos siekia 327 metrų gylį, o bendras tunelių ilgis apie 300 kilometrų. Pagamindamos daugiau negu 30 000 tonų produkcijos per metus, kasyklos buvo pagrindinis Lenkijos karūnos pajamų šaltinis iki 1772 metų. Vienu metu Lenkijos karalystėje druska buvo netgi pakeitusi monetas. Dabar kasyklos – gausiai turistų lankomas UNESCO paveldo objektas. Čia veikia paveikslų parodos, klasikinės muzikos koncertai, filmuotas ne vienas filmas, koplyčiose aukojamos Šv. mišios – tai tarsi mažas kultūros miestas po žeme. Į virtualią parodą surinktose Otto Heinrich Engel ir Ludwik Emanuel Hrdina litografijose galima susipažinti, kaip kasyklos atrodė XIX amžiaus pabaigoje.

Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno rinkinys – vienas didžiausių ir ir vertingiausių Lietuvoje. Jame sukaupta daugiau negu 25 tūkst. eksponatų, atspindinčių XIX a. pab.-XX a. Lietuvai, jos etnografiniams regionams būdingus liaudies amatus bei meninę kūrybą. Kviečiame aplankyti iš šio rinkinio eksponatų sukurtas virtualias parodas: „Kraičio skrynios“, „Dievo Motina lietuvių liaudies mene“, „Prieverpstės“, „Saulės motyvai lietuvių audiniuose“, „Šiaudų sodai“, „Angelai“, „Šventas Jurgis lietuvių liaudies mene“.

Išrastas senovės Kinijoje IX – XI a., porcelianas ilgą laiką buvo vadinamas „dieviškuoju akmeniu“, o jo gamybos receptūra – kruopščiai saugoma. Kadangi vėliau porcelianas buvo pradėtas gaminti Korėjoje ir Japonijoje, galima įtarti kad kažkas išdavė paslaptį arba pabėgo nuo griežtų prižiūrėtojų. Pirmąsyk atvežus porcelianą į Europą, skaidrūs, balti, ryškiai mėlynai išmarginti gaminiai, kurie taip skyrėsi nuo iki tol vyravusių pilkų, rudų, juodų indų, sužavėjo visus. Jie buvo perkami pasakiškomis kainomis, nesigėdyta įsigyti net iš piratų, apiplėšusių porcelianą gabenusius laivus. Ilgai buvo mėginta ir patiems pasigaminti porceliano. Receptą, nenusileidžiantį kiniškiems gaminiams, 1708 metais atrado J. F. Betgeris ir pagal šį receptą pradėjo veiklą Meiseno manufaktūra (Vokietija). Virtualioje parodoje pristatoma Lietuvos dailės muziejaus porceliano rinkinyje saugomi eksponatai.