Virtuali paroda „Pilies gatvė Jano Bulhako nuotraukose“

Fotografija savo ištakas mena su lig dagerotipijos technikos atsiradimu, datuotinu 1839 m. sausio 7 d., kuomet Prancūzijos Mokslų akademijos posėdyje buvo patvirtintas Luji Dagero fotografavimo technikos išradimas.

Novatoriški Vakarų vėjai pasiekė ir Lietuvą, buvusią tuometinėje Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Vos mėnesiui praėjus nuo L. Dagero išradimo paskelbimo, 1839 m. vasario 14 d. Vilniuje leistame periodiniame leidinyje „Kurjer Litewski"  imta rašyti apie dagerotipijos išradimą, jo reikšmę, panaudojimo galimybes. Visgi turėjo praeiti bemaž penkiolika metų nuo dagerotipijos atsiradimo, kad ankstyvosios fotografijos technikos teorija paruoštų dirvą praktikos galimybėms. Tad tik 1854 metais šalyje buvo aptikta dagerotipijos praktikos pavyzdžių (Daugpilio tvirtovės karininko V. Rotkircho „Užrašuose iš Druskininkų" buvo pateikta žinių apie fotografiją Lietuvoje), kurie laikėsi neilgai, užleisdami vietą tikrajai fotografijos raidai.

Fotografija Lietuvoje buvo tampriai persipynusi su svarbiais šalies istoriniais įvykiais, dariusiais įtaką tolimesnei jos raidai.

Nepaisant to, kad fotografijos atėjimas į Lietuvą užtruko gana ilgai, lyginant, su kaimyninėmis tautomis (latviais, estais, lenkais), tačiau vėliau lietuvaičiai neretai užimdavo lyderiaujančias pozicijas tolimesniuose vaizdo fiksavimo ir išsaugojimo technologijos etapuose.

Vos pradėjus kurtis ir vystytis naujajam technologiniam ir meniniam žanrui Lietuvoje, imi kilti būsimi fotografijos centrai. Pirmuoju jų tampa Vilnius. Žymiausias šio centro atstovas, kuris yra tituluojamas meninės peizažinės fotografijos pradininku Lietuvoje bei Lenkijos fotografijos tėvu – Janas Bulhakas. Jis buvo nepriekaištingas portretistas, meninės fotografijos atstovas, fotografikas, filosofas, suformavęs architektūrinę ir dvasinę aplinką pirmiausiai Vilniuje (1912 – 1919 m.), o vėliau visoje Lietuvoje bei kaimyninėje Lenkijoje (1920 – 1930 m.). Dirbdamas per fotografijos impresionizmo sąvoką ir kartu būdamas labai jautrus šviesos ir šešėlio kontrastui,  jis sąmoningai stengėsi artėti prie abstrakcijos savo nuotraukose. Jo idealas buvo Tėvynės fotografija. J. Bulhakas XIX amžiaus patriotinę funkciją jungė su Paryžiaus fotografijos klubo tendencijomis, taip skatindamas tautiškas, nacionalines vertybes. Kaip rašė Virgilijus Juodakis, monografijoje „Lietuvos fotografijos istorija 1854 – 1940m.": „J. Bulhakas mėgino sujungti fotografiją su piešiniu ir darė tai labai subtiliai – jo nuotraukose nematant negatyvo, neįmanoma atskirti, kas retušuota, o kas nupiešta. Visa tai jam padėjo sukurti lyriškus peizažus, įprasminti kraštovaizdį, išryškinti šviesos plėtinį ir priartėti prie tapybos".

Janas Bulhakas inicijavo fotografijos sąjūdį Vilniuje, kuris 1926 metais įgavo organizacines struktūras: Vilniaus fotomėgėjų draugiją (sutelkė pradedančiuosius fotografus – mėgėjus, kuriems buvo organizuojamos pratybos bei parodos) ir Vilniaus fotoklubą. Pastarasis 1930 metais buvo reorganizuotas ir inkorporuotas į „Lenkijos fotoklubą", apjungęs ne tik okupuotos Lietuvos sostinės, bet ir visos Lenkijos narius, na o jo pirmininku išliko J. Bulhakas., kuris šalia pirmininkavimo dar dėstė dvimečius meninės fotografijos kursus tuometiniame Stepono Batoro universitete (VU), vaizduojamosios dailės katedros, meninės fotografijos skyriuje nuo 1919 iki 1939 – ųjų. Anot V. Juodakio: „XX amžiaus pradžioje Europoje buvo vos kelios fotografijos mokyklos: tik tuometiniame Petrograde, Paryžiuje, Miunchene, Varšuvoje ir Vilniuje". Žymiausi J. Bulhako veikalai: „Fotografija", „Šviesos estetika" ir „Tėvynės fotografija". 

Janas Bulhakas buvo Vilniaus miesto metraštininkas. Jo nuotraukose atsispindėjo miesto kasdienybė, jo žmonės, architektūriniai paminklai, gatvės. Na, o vienai jų (Pilies gatvei) buvo skirtas išties nemažas dėmesys.

Pilies gatvė – nuo seniausių laikų viena populiariausių Vilniaus gatvių, it senamiesčio pagrindinė arterija pernešanti didžiulius turistų ir vietos gyventojų srautus. Kokių tik skirtingų epochų ji yra mačiusi, kokia nesuskaičiuojama daugybė privilegijuotų ir eilinių personų kojų ją yra mynusi ir kiek istorijos paslapčių ji žino, kur kiekvienas namas tarsi atskiras pasaulis su individualia chronologine juosta, kurioje pažymėtos svarbiausios datos, įvykiai ir jų sūkuryje buvusios iškilios asmenybės. O jų būta daug: nuo Jurgio Radvilos iki Czesławo Miłoszo, nuo Adomo Mickevičiaus iki Antano Šabaniausko, nuo Valerijono Protasevičiaus iki Simono Daukanto ir daugybės kitų, dirbusių Lietuvos ir jos žmonių labui.

Kviečiame pasigrožėti Pilies gatve, užfiksuota Jano Bulhako nuotraukose.

Žiūrėti parodą.

Parengė: Rūta Paitian

 

Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.


Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Šiuo metu muziejuje yra:

82957 / 136640 skaitmeniniai(-ių) objektai(-ų)

79349 / 222862 eksponatai(-ų)

Daugiau informacijos

(Žaliai pažymėti viešai
prieinami įrašai)