Petras Aleksandravičius

Vardas Petras
Pavardė Aleksandravičius
Profesija skulptorius, pedagogas
Gimimo data 1906-10-21

Išsami biografija

Skulptorius, profesorius. Gimė 1906 m. spalio 21 d. Vartuose (Marijampolės apskr.). Mirė 1997 m. gruodžio 25 d. Vilniuje.

1928–1933 m. studijavo skulptūrą Kauno meno mokykloje (dėstytojai Juozas Zikaras, Kajetonas Sklėrius, Jonas Mikėnas) ir prancūzų literatūrą bei pedagogiką-psichologiją Vytauto Didžiojo universitete. 

1936–1940 m. dėstė dailę Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. 

Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 1951–1977 m. Piešimo katedros vedėjas, 1946 m. profesorius, 1995 m. garbės profesorius.

Nuo 1935 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 
Nuo 1953 m. dalyvavo parodose, Vilniuje surengė asmeninių parodų (1976 m. Vilniaus dailės parodų rūmuose, 1996 m. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“, 2006 m. pomirtinė paroda „Pasaulis be tamsos“, Radvilų rūmuose).

Sukūrė portretų, paminklinių skulptūrų ir antkapinių paminklų, dekoratyvinių kompozicijų, reljefų, liejo akvareles, piešė. Ankstyvoji jo kūryba siejama su XX a. pirmosios pusės prancūzų neoklasicizmo daile, kuri įtaigiausiai pasireiškė jo sukurtuose reljefuose ir laisvuose piešiniuose iš natūros (įtakos turėjo prancūzų skulptoriaus C. Despiau kūryba). Pagrindinės kamerinių skulptūrų temos – jaunystė, motinystė, darbas, poilsis („Pajūryje“, 1938; „Kopose“, 1966; „Poilsis“, 1973; „Pavasaris“, 1975; „Motina ir vaikas“, 1992; „Tautos kančia“, 1994; „Obuolius skina“, 1995). Reljefuose vaizdavo kaimo darbų kasdienybę, pajūrio ir poilsio scenas, romantiškas alegorijas, aukštinančias moters grožį. 

Pagrindinę kūrybos dalį sudaro portretai ir portretiniai paminklai – daugiausia rašytojų, muzikų ir dailininkų (Žemaitės paminklas Vilniuje, 1946; Kipras Petrauskas, 1950; Juozas Kėdainis, 1958; Eduardas Mieželaitis, 1963, Juozas Miltinis, 1969; Jurgis Baltrušaitis, 1983). Portretams būdingas psichologiškumas, portretuojamojo bruožų tikslumas. Skulptūras dažniausiai kūrė iš bronzos, medžio, marmuro, granito.

Nuliejo akvarelių, vaizduojančių Vilnių ir jo apylinkes, pajūrį. Buvo puikus piešėjas.

Kūryboje persipina akademinė tradicija su moderniuoju neoklasicizmu. Suformavo savitą, išgrynintą stilių. 

Įvertinimas:

1951 m. SSRS valstybinė premija

1954 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas

1956 m. LSST liaudies dailininkas

1996 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.

 

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Petras Povilas Aleksandrovičius lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Apdovanojimai

Pavadinimas Valstybė Apdovanojimas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3 lpsn.) Lietuva 1996 m.
Kiti apdovanojimai SSRS valstybinė premija, 1951 m.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, t. 1.
Lietuvos dailės muziejaus Rinkinių informacinė sistema (RIS).
Lietuvos dailininkų žodynas, sud. Šatavičiūtė-Natalevičienė L., Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013, t. 3: 1918–1944.