Dailininkas. Gimė 1809 m. lapkričio 5 d. Ažėnuose (Ignalinos r., prie Dūkšto), mirė 1892 m. rugpjūčio 9 d. Vilniuje.

1825–1831 m. studijavo Vilniaus universitete (pas J. Rustemą).

Gyveno Vilniuje, vertėsi privačiomis piešimo pamokomis.

Litografavo didelio formato reprezentacinius visuomenės veikėjų ir valdininkų portretus: J. Rustemo, M. Bobrovskio, A. Klangevičiaus (visi 1833), A. Abichto (1835), J. I. Kraševskio (1836), A. Fijalkovskio (1838); jiems būdinga tiksliai perteikti veido bruožai, rami psichologinė būsena, pabrėžtas asmenybės reikšmingumas, didingumas.

Kituose portretuose (T. Kučkovskio, 1835, gydytojo F. Rimkevičiaus, 1836, prof. L. Borovskio, 1837, J. Skidelio, 1838) ryški romantinė, lyrinė asmenybės interpretacija.

Su kitais iliustravo M. Balinskio veikalą „Vilniaus miesto istorija“ (1836–1837). Kai kurie kūriniai (Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios freskų piešiniai, litografuoti 1848, S. B. Jundzilo portretas, J. Tiškevičiaus antkapio vaizdas, 1851) atspausdinti J. K. Vilčinskio „Vilniaus albume“ .

Sukūrė I. Chodzkos portretą jo knygoje „Lietuviškos legendos“ (1852).

Nutapė (dažnai miniatiūrinių) portretų („Moteris juodais drabužiais“ 1857, J. Zažeckio, 1874, J. Barščiausko, I. Monkevičiaus), peizažų („Trakų pilis“), religinės tematikos kompozicijų Vilniaus Bernardinų ir Bonifratrų, Tutuvėnų, Traupio, Debeikių bažnyčioms.

Sukūrė estampų, jiems būdinga romantinis tikrovės interpretavimas, raiškus piešinys, subtili šviesokaitos gradacija.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.