• Pusbrolių tandemas Žalgirio mūšyje

      Pusbrolių tandemas Žalgirio mūšyje

      Žalgirio mūšis – lemtingoji kova Viduramžių Europoje, prasidėjusi 1410 m. liepos 15 d. užbaigė du šimtus metų trukusius Kryžiuočių (arba Vokiečių) ordino vykdytus puldinėjimus lietuvių ir lenkų žemėse.

      Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės pergalė viename didžiausių XV amžiaus mūšių paliko ryškų pėdsaką abiejų šalių istorijoje, o į pačią pergalė vedė sumani dviejų pusbrolių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lenkijos karaliaus Jogailos karinė taktika. Šis tandemas, požiūris į valstybės valdymą, lietuvybės puoselėjimas, apsaugojant ją ne tik nuo Vokiečių ordino nuolatinės ekspansijos, bet ir nuo lenkiškojo elito įtakos lėmė lietuvių tautos iškilimą Europos politiniame žemėlapyje.

      Jungtinės sąjungininkų kariuomenės, kurią sudarė lietuvių, lenkų ir rusų pulkai, pergalė paspartino Lietuvos integraciją į Vakarų Europą. LDK staiga iškilo kaip jauniausia krikščioniškosios Vakarų civilizacijos atstovė. Šioje epochoje kunigaikštystė buvo modernizuojama: buvo statomos mūro gynybinės ir reprezentacinės pilys, didesni miestai gavo magdeburgines privilegijas, vykdė pinigų reformas, plėtojo beneficinę sistemą, o vietoj visuotinio vyrų šaukimo į karą atsirado reguliari bajorų kariuomenė. Vyko didelė kultūrinė krašto pažanga, atsirado pirmosios mokyklos, didžiojo kunigaikščio lietuviškoji raštinė, sustiprėjo kunigaikščio valdžia, buvo centralizuotas valstybės valdymas. Pasibaigus kovoms su Kryžiuočiais prie LDK buvo prijungta Žemaitija.

      Novatoriškos pusbrolių politikos dėka Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didele ir galinga valstybe. Mistifikuotas paskutiniosios pagoniškos Europos valstybės įvaizdis pradėjo keistis 1387 m. priėmus krikštą, tačiau pergalė prieš Ordiną krikščionišką lietuvių valstybę padarė lygia su kitomis šalimis. Susiformavo tautos valstybingumo jausmas.

      Po sėkmingos Žalgirio mūšio baigties LDK išėjo iš tarptautinės izoliacijos, jai buvo sudarytos palankios sąlygos perimti Europos kultūros vertybes ir tapti viena galingiausių XV amžiaus Senojo žemyno valstybių.

      Virtualią parodą „Pusbrolių tandemas Žalgirio mūšyje“ sudaro šešiolika eksponatų iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Eksponatų chronologinės ribos: XVII-XX a. Parodą sudaro tapytojų: Šarūno Saukos, Mstislavo Dobužinskio, Ildefonso Houvalto; grafikų: Vincento Slaveckio, Juozapo Ozemblovskio, Juozo Kamarausko bei skulptoriaus Oskaro Sosnovskio kūriniai.

Parodos objektai

   
  • Žalgirio mūšis

    Žalgirio mūšis, 1987 m.

    Šarūnas Sauka
  • Vytautas Didysis

    Vytautas Didysis, 1850–1886 m.

    Nežinomas dailininkas, Rudolf Żukowski

    Vytautas Didysis (~1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430), sumanus politikas, talentingas karvedys, ypač išgarsėjęs po Žalgirio mūšio pergalės prieš kryžiuočius (1410). Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. 1383 m. buvo kryžiuočių pakrikštytas, 1386 m. krikštijosi antrą kartą. Supratęs krikščionybės naudą, rūpinosi ją skleisti. Vytauto pastangomis buvo pakrikštyti žemaičiai (1417), įsteigta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. Jos parapijoms ir besikuriantiems Lietuvoje vienuoliams augustinams benediktinams bei pranciškonams kunigaikštis teikė gausias fundacijas. Vilniuje pastatydino trečiąją, arba Didžiąją, Vilniaus katedrą. Vytautui valdant, LDK buvo pasiekusi savo galybės viršūnę.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Vytautas Didysis

    Vytautas Didysis, 1840 m.

    Józef Oziębłowski

    1833–1863 Vilniuje veikusi privati Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė išleido per 700 pavadinimų meninės litografijos lakštų, daug įvairios paskirties ir turinio litografijų. Šis Vytauto Didžiojo portretas – 1840 išleistos Juozapo Ignoto Kraševskio knygos „Vilnius nuo įsikūrimo iki 1750“ I tomo iliustracija. Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430), sumanus politikas, talentingas karvedys, ypač išgarsėjęs po Žalgirio mūšio (1410) pergalės prieš kryžiuočius. Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. Suprasdamas krikščionybės neišvengiamumą, 1386 apsikrikštijo ir pritarė visos Lietuvos krikštui. Vytauto pastangomis 1417 buvo pakrikštyti žemaičiai, įsteigta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. Jos parapijoms ir besikuriantiems Lietuvoje vienuoliams augustinams, benediktinams bei pranciškonams didysis kunigaikštis teikė gausias fundacijas. Vilniuje pastatydino trečiąją, arba Didžiąją, Vilniaus katedrą. Vytautui valdant, LDK buvo pasiekusi savo galybės viršūnę.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vytautas Didysis

    Vytautas Didysis, 1839 m.

    Józef Oziębłowski
  • Vytautas Didysis

    Vytautas Didysis, XIX a. I p.

    Vincentas Slaveckis
    Vincentas Slaveckis (1794–minimas iki 1844) – dailininkas skulptorius, vienas pirmųjų Vilniaus litografų. 1810–1816 m. studijavo Vilniaus universitete. Piešimo mokėsi pas Joną Rustemą, raižybos – pas Juozapą Saundersą. 1817–1819 m. tobulinosi Peterburgo dailės akademijoje. 1821–1823 m. vadovavo Vilniaus universiteto litografinei spaustuvei, dalyvavo studentų dailės parodose (1820 ir 1822). Litografija vaizduoja Vytautą Didįjį (apie 1350–1430) – Lietuvos didįjį kunigaikštį (1392–1430), sumanų politiką, talentingą karvedį, ypač išgarsėjusį po Žalgirio mūšio (1410) pergalės prieš kryžiuočius. Litografija sukurta detaliu, gana konstruktyviu piešiniu. Dailininkas stengėsi perteikti didingą portretuojamojo stotą, audinių medžiagiškumą, šviesotamsos kontrastus.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas

    Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas, 1930 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    Paspalvinta fotokopija, kurioje visu ūgiu iš priekio pavaizduotas kunigaikštis. Veido piešinys kruopštus. Kakta aukšta, antakiai ploni, juodi, akys didelės, pilkos, lūpos kietai sučiauptos. Rūpestingai nutapyti gelsvai pilki garbanoti plaukai ir karūna, puošta baltu šermuonėlių kailiu. Ant pečių - raudona mantija su plačia šermuonėlių kailio apykakle, kuri ties krūtine susegta auksine sage. Iš vidinės pusės mantija papuošta kailiu. Pro praskleistą apsiaustą matosi šarvai ir grandijai, dengiantys krūtinę ir liemenį. Apsiaustas ilgas, žalsvos spalvos, su pilksvu kailiu. Pilkšvai žali smailėjantys batai suvarstyti raišteliais. Kairėje rankoje portretuojamasis laiko žemyn nuleistą kalaviją, o dešinėje - skeptrą. Pirmajame plane, dešinėje apačioje pavaizduotas LDK herbas: Gedimino stulpai ir Vytis, o kairėje apačioje - paskleistas raštų rulonas. Antrame plane nutapyta Vilniaus miesto panorama: dešinėje - bažnyčia ir rūmai, o kairėje - bokštai, miesto siena ir kalvos. Panoraminis peizažas sąlygiškas, nutapytas pagal aprašymus ar paties autoriaus fantaziją. Paveikslas nutapytas švelniomis žalsvomis, melsvomis, pilkšvomis spalvomis. Tapyba toninė, dominuoja linijinis piešinio ritmas. Rūpestingai nupieštos smulkios detalės.
    Signuota kairiojo kampo apačioje:
    M. Dobužinskis.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas

    Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas, XVII a.

    Nežinomas Lietuvos XVII a. dailininkas

    Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430), sumanus politikas, talentingas karvedys, ypač išgarsėjęs po Žalgirio mūšio (1410) pergalės prieš kryžiuočius. Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. 1383 m. kryžiuočių buvo pakrikštytas, 1386 m. krikštą atnaujino gaudamas Aleksandro vardą. Supratęs krikščionybės naudą rūpinosi ją skleisti. Vytauto pastangomis 1417 m. buvo pakrikštyti žemaičiai, įsteigta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. Vytautas fundavo keletą parapinių bažnyčių, įkurdino augustijonus Lietuvos Brastoje, benediktinus Senuosiuose Trakuose. Su jo vardu siejamas ir pranciškonų įkurdinimas Kaune.
    Portretas nutapytas Vytauto funduotai augustijonų bažnyčiai Lietuvos Brastoje. 1831 m. caro valdžiai vienuolyną ir bažnyčią uždarius, perkeltas į Vilniaus augustijonų Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčią. 1852 m. šią uždarius ir pavertus Šv. Andriejaus cerkve – pakabintas Vilniaus Katedroje.
    Portretas visafigūris. Vaizduoja valdovą, stovintį karo palapinės fone. Vytautas vilki ilgą rusvai gelsvą drabužį ir tamsius plokštinius šarvus. Pečius gaubia raudona šermuonėlių mantija, ant galvos – kunigaikščio kepurė. Dešinėje rankoje – regimentas, kairė ranka padėta ant klubo.
    Apačioje užrašas: ALEXANDER VITOLDUS MAGNUS DUX LITHVANIAE FUNDATOR PRAEPOSITURAE BRESTENSIS ANNO POST CHRISTUM NATUM 1412 FERIA 6 ANTE FESTUM ASSUMPTIONIS B.V. MARIAE.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas

    Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas, 1841 m.

    Nežinomas dailininkas
    Vytautas Didysis (~1350–1430). Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430), sumanus politikas, talentingas karvedys, ypač išgarsėjęs po Žalgirio mūšio pergalės prieš kryžiuočius (1410). Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. 1383 m. buvo kryžiuočių pakrikštytas, 1386 m. krikštijosi antrą kartą. Supratęs krikščionybės naudą, rūpinosi ją skleisti. Vytauto pastangomis buvo pakrikštyti žemaičiai (1417), įsteigta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. Jos parapijoms ir besikuriantiems Lietuvoje vienuoliams augustinams benediktinams bei pranciškonams kunigaikštis teikė gausias fundacijas. Vilniuje pastatydino trečiąją, arba Didžiąją, Vilniaus katedrą. Vytautui valdant, LDK buvo pasiekusi savo galybės viršūnę.

    Aprašė Rasa Adomaitienė
  • Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas
  • Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pilies fone
  • Tomašo Oskaro Sosnovskio skulptūra „Jadvyga ir Jogaila“

    Tomašo Oskaro Sosnovskio skulptūra „Jadvyga ir Jogaila“, XIX a. II p.

    Nežinomas fotografas

    Lenkų skulptoriaus Tomašo Oskaro Sosnovskio (Tomasz Oskar Sosnowski, 1810–1886) skulptūra „Jadvyga ir Jogaila“ sukurta 1866 m. Ji priklausė Vilniaus mokslo bičiulių draugijai. (Dabar skulptūra Lietuvos MA bibliotekos nuosavybė.) 1883 m. sukurta akmeninė skulptūros versija stovi vienoje iš Varšuvos aikščių. Vaizde – skulptūra „Jadvyga ir Jogaila“.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Jogaila

    Jogaila, 1841 m.

    Nežinomas dailininkas

    Jogaila (~1351–1434) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381 (valdė kartu su Kęstučiu) ir 1382–1392), Algirdo ir jo antrosios žmonos, Tverės kunigaikštytės Julijonos vyriausiasis sūnus. 1386 m. priėmė Lenkijos didikų pasiūlymą apsikrikštyti (krikšto vardas – Vladislovas), vesti Jadvygą, Lenkijos karalienę (1384–1399), ir asmenine unija sujungti Lietuvą su Lenkija (Krėvos sutartis). Lenkijos karalius nuo 1384 m., Jogailaičių dinastijos Lenkijoje pradininkas. 1387 m. Vilniuje vadovavo rytinės Lietuvos krikštijimui, įkūrė Vilniaus vyskupiją, Lietuvos bajorams katalikams suteikė privilegijų, Vilniaus miestiečiams – savivaldos teises. Kai kurie jo veiksmai, lenkų ponams reikalaujant, sudarė prielaidas silpninti LDK savarankiškumą. Bet 1392 m. karalius grąžino Vytautui visą Trakų kunigaikštystę, pavedė valdyti LDK, 1409 m. parėmė žemaičių sukilimą prieš kryžiuočius, pasiryžo lemiamam mūšiui su Kryžiuočių ordinu 1410 m., Konstanco visuotiniame Bažnyčios susirinkime (1414-18) kovojo dėl Ordino užgrobtų lietuviškų žemių, 1413 m. kartu su Vytautu dalyvavo žemaičių krikšte. Lenkijos politika Jogailos valdymo metais vertinama kaip ganėtinai pastovi, saikinga, nukreipta prieš vokiečių feodalų veržimąsi į rytus.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.