Juozapas Čechavičius. Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
Į visam pasauliui ir UNESCO reikšmingų sukakčių kalendorių 2018 metais yra įtraukta J. Čechavičiaus 200-ųjų gimimo metinių data.
J. Čechavičius - žymiausias XIX a. Lietuvos fotomenininkas, seniausių išlikusių Kijevo nuotraukų autorius, taip pat yra laikomas reikšmingiausiu to laikotarpio Vilniaus fotometraštininku. Keliuose šimtuose jo sukurtų Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų užfiksuota miesto panoramos, urbanistinis peizažas, architektūros ir istorijos paminklai, miesto permainos, renginiai ir įvykiai.
Gimęs 1818 m. dabartinėje Baltarusijoje, mokslus gimnazijoje baigė maždaug tuo pačiu metu, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo apie fotografiją. Tačiau dagerotipija (fotografija ant pasidabruotų metalinių plokštelių) tuo metu buvo prieinama tik pasiturintiems žmonėms.
XIX a. šeštame dešimtmetyje fotografija atpigo ir paplito kur kas plačiau - buvo sugalvota iš pradžių fotografuoti negatyvinį atvaizdą (iš kurio būtų galima pagaminti daug nuotraukų ant popieriaus), negatyvams naudojant stiklo plokšteles, padengtas įjautrintu šviesai kolodijaus skysčiu.
Iki tol dirbęs karo ligoninės buhalteriu, J. Čechavičius susidomėjo fotografija ir 1853 m. jis jau turėjo fotoateljė Liubline. Yra žinoma, kad už Varšuvoje padarytą sosto įpėdinio nuotrauką imperatorius jam atsidėkojo žiedu su briliantu... Tačiau labiau negu daryti portretus jam patiko fotografuoti kraštovaizdžius.
Išėjęs iš kariuomenės į atsargą, J. Čechavičius visiškai atsidavė fotografijai: 1856 metais išvyko į Paryžių susipažinti su fotografijos mokslo naujovėmis. Grįžęs dirbo Varšuvoje, Kijeve, Černigove, turėjo įsteigęs fotoateljė Vitebske.
1865 metų pavasarį fotografas atvyko į Vilnių. Čia jis sulaukė pripažinimo, čia praleido visą likusį gyvenimą, miestą pamilęs kaip savo gimtąjį. Jau po metų gavo generalgubernatoriaus leidimą įsteigti ateljė ir fotografuoti Vilnių bei viso Šiaurės vakarų krašto apylinkes. 1868 metais išnuomotame sklype Botanikos sode pasistatė medinį namą, jame įkūrė ir fotoateljė (vieni šaltiniai mini, kad namas po fotografo mirties buvo nugriautas, bet iškelta hipotezė, kad jis buvo ne nugriautas, o perkeltas į Giedraičių gatvę ir sėkmingai ten tebestovi).
J, Čechavičius sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, pirmasis iš Lietuvos fotografų pradėjo fotografuoti bažnyčių ir rūmų interjerus. Iš fotografijų sudarinėjo Vilniaus vaizdų albumus: „Vilniaus vaizdai“ („Widoki Wilno“, apie 1869–1870), „Neries pakrančių albumas“ („Ałbum Brzegów Wilii“, XIX a. 8 deš.), „Vilniaus miesto vaizdai“ (XIX a. 8–9 deš.). Įdomu tai, kad dauguma vaizdų Neries pakrančių albumui fotografo buvo užfiksuoti kelionėje Neries upe iš Baltarusijos į Kauną.
Fotografo darbai buvo vertinami amžininkų, eksponuojami ir apdovanoti parodose. Pirmasis svarbus pripažinimas – didysis sidabro medalis 1872 m. parodoje Maskvoje. Vėliau 1876 m. eksponavo savo darbus Paryžiuje, kur po gauto ketvirto laipsnio apdovanojimo pateikė prašymą priimti į Prancūzijos fotografų draugiją ir tapo jos nariu.
J. Čechavičiaus kūrybinį palikimą sudaro virš 200 nuotraukų, saugomų Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Vienas įdomiausių egzempliorių - Vatikano bibliotekoje saugomas prabangiai įrištas 56 J. Čechavičiaus nuotraukų albumas. Jį 1888 metais Vilniaus katalikės moterys įteikė popiežiui Leonui XIII jo popiežiavimo dešimtųjų metinių proga. Prancūzijos fotografų draugijos archyve saugomas jos nario J. Čechavičiaus nuotraukų aplankas.
Įdomus fotografo 50 nuotraukų rinkinys saugomas Sankt Peterburge. Šias nuotraukas pats fotografas išsiuntė į Sankt Peterburgą cenzūros komitetui, norėdamas užsitikrinti, kad būtų ginamos jo autorinės teisės. Tai turbūt yra pirmas atvejis Lietuvos fotografijos istorijoje, kai buvo kreiptasi dėl autorinių teisių apsaugos. O kartu tai rinkinys, kurį atrinko ir aprašė pats fotografas - iš jo galima spręsti, kurios nuotraukos jam atrodė svarbios, kokias detales nuotraukoje jis pabrėžia.
Kviečiame susipažinti su LDM saugomomis J. Čechavičiaus nuotraukomis.
