• Juozo Adomonio keramikos menas

      Juozo Adomonio keramikos menas

      Juozas Adomonis (g. 1932 m.) – dailininkas, keramikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Keramikos katedros vedėjas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tarptautinių keramikos simpoziumų užsienyje ir Lietuvoje dalyvis bei organizatorius. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė kūrinių, skirtų architektūrai, sudarė keletą albumų ir katalogų, parašė vadovėlių ir straipsnių apie taikomąją dailę. 1947 m. baigė Skiemonių progimnaziją, 1947–1951 m. mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje. 1951–1957 m. studijavo LTSR dailės institute, įgijo meninės keramikos dailininko išsilavinimą. 1957–1961 m. Lietuvos lengvosios pramonės valdybos dailininkas. 1961–1962 m. Vilniaus modelių namų dailininkas. Nuo 1962 m. Vilniaus dailės akademijoje dėsto keramikos disciplinas; 1974–1986 m. prorektorius, 1984–2001 m. Keramikos katedros vedėjas, nuo 1983 m. profesorius. Nuo 1957 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

      Įvertinimai:
      • 1977 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas;
      • 2002 m. Gedimino ordino Karininko kryžius;
      • 2004 m. LR Vyriausybės meno premija.

      „Kiekvienas kūrybingas keramikas, vengdamas rutinos, gali suderinti tradicijas ir naujoves. Tai sėkmingai daro japonai, anglai, skandinavai ir kitų kraštų keramikai. Pagarbos nusipelno istorinė ir liaudies keramika, nes šios vertybės nesensta. Čia menas ir amatas neatskiriami: akivaizdus ryšys tarp rankų ir minties. Nėra abejonės, kad tobulas amato įvaldymas ir profesinės žinios ugdo dailininko fantaziją. Keramiko kaip dailininko galimybės yra neribotos, tik reikia atitinkamų žinių, kurios leistų valdyti sudėtingą ir įdomią keramikos technologiją, kartu įkūnyti savo sumanymus. Keramika yra jaudinantis menas, nes niekada nesi visiškai tikras, ką ištrauksi iš krosnies.“ (Juozas Adomonis, „Keramikos menas“, 1998)

      Lietuvos dailės istorijoje J. Adomonis yra laikomas naujos tendencijos, orientavusios lietuvių keramikos meną nuo utilitarumo dekoratyvumo link, pradininku. Jis yra vienas pirmųjų lietuvių keramikų, kuriems XX a. 7-ajame dešimtmetyje neberūpėjo jų kūrinių funkcionalumas.

      J. Adomonio keramika perėmė skulptūros, tapybos, grafikos principus, kūriniai tapo asociatyvūs, persmelkti gyvosios gamtos motyvų. Žymiausi J. Adomonio keramikos kūriniai viešosiose erdvėse: 1967 m. – „Apuokai“ sanatorijos „Dainava“ parke Druskininkuose; 1974 m. – šviestuvai ir interjero dekoro elementai viešbutyje ir kavinėje „Neringa“ Vilniuje; 1976 m. – dekoratyvinis pano „Mėta“ ir indai Vilniaus bistro „Mėta“; 1980 m. – vazos Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale (Klaipėdos r.); 1980–1984 m. – dekoratyvinės vazos (30 vnt.) buvusiame Revoliucijos muziejuje Vilniuje; 1982 m. – dekoratyvinių vazų komplektas Klaipėdos civilinių apeigų rūmuose, pano Antakalnio poliklinikos valgykloje Vilniuje; 1983 m. – Palangos poilsio namų „Baltija“ židinio dekoras, vazų grupė SSRS Aukščiausiosios atestacijos komisijos patalpose Maskvoje (Rusija); 1984 m. – dekoratyvinių vazų komplektas Pirčiupių (Varėnos r.) muziejuje; 1987 m. – pano „Polėkis“ Utenos elektros krosnių gamykloje; 1988 m. – „Kolona“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto „Arkos“ kavinėje; 1992–1993 m. – šamotinių vazų kompozicijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose Vilniuje; 2004 m. – kompozicinis pano Vilniaus Antano Vienuolio gimnazijoje.

      Dailininkas taip pat sukūrė dekoratyvinės keramikos darbų eksterjerui ir interjerui, vazų, lėkščių, servizų, židinių ir šviestuvų komplektus. Jo kūrybai būdinga matinė glazūra.

      Tekstas parengtas remiantis J. Adomonio meninės keramikos specialybės pagrindų vadovėliu „Keramikos menas“ (1998 m.) bei internete skelbiama informacija

Parodos objektai

   
  • Skulptūrėlė „Balandis“

    Skulptūrėlė „Balandis“, 1961 m.

    Juozas Adomonis

    Balandžio skulptūrėlė yra aptakių, apibendrintų formų, švelniai pasukta į šoną galva. Dengta balta matine glazūra, snapas – bespalve.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Žvakidė

    Žvakidė, 1960 m.

    Juozas Adomonis

    Žvakidė yra stilizuoto, apibendrinto, lanku išlenkto silueto žalčio figūrėlė su dubenėliu žvakei ant galvos. Žaltys dekoruotas įrėžta krypute, dubenėlis – ant kraštelio įspaustomis duobutėmis. Dengta žalsva turkusine glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Skulptūrėlė „Kragas“

    Skulptūrėlė „Kragas“, 1963 m.

    Juozas Adomonis

    Paukštis yra minkštų, apibendrintų formų, ilgu kaklu, kiek papūstomis ir paryškintomis įrėžimais plunksnomis žemiau galvos. Dengtas juoda matine glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Dekoratyvinė sodo keramika

    Dekoratyvinė sodo keramika, 1966 m.

    Juozas Adomonis

    Dekoratyvinė sodo keramika yra aukšto, siauro, apačioje praplatinto cilindro formos, kurios viršūnėje iš molio plokštės išlenktas tulpės žiedas. Dengta tamsiai ruda matine glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Dekoratyvinė sodo keramika

    Dekoratyvinė sodo keramika, 1966 m.

    Juozas Adomonis

    Dekoratyvinė sodo keramika primena medį – aukšta, siaura cilindro forma viršuje pereina į didelį skritulį, kuriame išpjaustyti ažūriniai trikampiai. Dengta tamsiai ruda matine glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Vazelė

    Vazelė, 1978 m.

    Juozas Adomonis

    Vaza yra griežto kubo formos su kiek pastorintu krašteliu. Liemuo tvarkingai sulanguotas minkštomis įdubusiomis linijomis. Dengta raudona žvilgančia glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Peleninė

    Peleninė, 1983 m.

    Juozas Adomonis

    Peleninė yra kvadratinės plytos formos, centre – tvarkinga pusrutulio įduba. Dengta rusva, patonuota – mėlyna matinėmis glazūromis.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Vaza

    Vaza, 1965 m.

    Juozas Adomonis

    Vazos forma – iš dviejų šonų suspaustas kubas ir kiek pasiaurintas, žemas kaklelis. Liemens priešpriešinėse plokštumose, mažais trikampėliais įspaustas saulės motyvas. Dengta pilka, ant reljefo papurkšta – gelsvai rusva matine glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Peleninė

    Peleninė, 1983 m.

    Juozas Adomonis

    Peleninė yra kvadratinės plytos formos, centre – tvarkinga pusrutulio įduba. Dengta rusva, patonuota – mėlyna matinėmis glazūromis.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Vaza

    Vaza, 1970 m.

    Juozas Adomonis

    Vaza yra sumontuota iš dviejų, puslankiu lenktų, stačiakampių plokštumų, sujungimo šonuose paliekant vertikalią, aštrią briauną. Priekinė plokštuma dekoruota reljefu – apibendrintu eglutės motyvu. Dengta žalia matine su variu glazūra. Vietomis varis metalizavosi, sudarydamas sidabriškai pilkas dėmes.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Dekoratyvinė keramika

    Dekoratyvinė keramika, 1974 m.

    Juozas Adomonis

    Kūrinys yra suformuotas iš storos, keturkampės plokštės: ties viduriu perpjauta nuo vieno krašto beveik iki kito, ir gautos plokštumos puslankiu išlenktos į priešingas puses. Dekoratyvinė plastika yra atlieta formoje ir, nors atrodo masyvi, yra tuščiavidurė ir lengva. Viršutinės plokštumos dengtos senų koklių pavyzdžiu, augalinio ornamento reljefu. Dengtas šviesiai rusva matine glazūra.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Dekoratyvinė keramika

    Dekoratyvinė keramika, 1974 m.

    Juozas Adomonis

    Kūrinys yra stačiakampio gretasienio formos, kurio viršus kryžmai perjautas į keturias, atlenktas į įšorę dalis. Apačioje – horizontalia, įspausta linja paryškintas kubas, senų koklių pavyzdžiu dengtas augalinio ornamento reljefu. Forma lieta, tuščiavidurė ir lengva. Dengtas pilka žvilgančia glazūra, apatinėje dalyje pasiredukavusia raudonomis ir žaliomis dėmėmis.

    Aprašė Danutė Skromanienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 7
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.