Perkūno namo archeologiniai radiniai

Virtualioje parodoje pristatomi vertingi archeologiniai radiniai, surinkti archeologo M. Bertašiaus detaliųjų archeologinių tyrimų metu 2012 m., kasinėjant prie vakarinio Perkūno namo fasado. Šioje perkasoje siekta nustatyti sluoksnio būklę, ištirti kultūrinį sluoksnį, nustatyti jo susidarymo laiką, užfiksuoti archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių turinčius objektus bei statinių liekanas, surinkti ypatinguosius archeologinius radinius.

XV a. antroji pusė – Kauno klestėjimo laikai. Ramūs politiniai horizontai, Vakarų rinkose vis didėjanti miško gaminių ir grūdų paklausa skatino audringą prekybos plėtrą. Todėl Kaunas, esantis pagrindinių Lietuvos sausumos bei vandens kelių sankryžoje, tapo svarbiausiu tranzitinės prekybos centru. Nemuno ir Neries pakrantėse įsikūrė uostai, o šalia jų – pirklių gyvenamieji kvartalai su urmo sandėliais, krautuvėmis, karčemomis, užeigos namais. Tad galima daryti išvadą, kad vadinamasis Perkūno namas statytas XV a. pab. Jo statytojas buvo gerai susipažinęs su pamario gotikos tradicijomis, jos kompozicinėmis priemonėmis, tačiau, perėmęs bendrą kompozicijos idėją, jis kūrybiškai ir originaliai rėmėsi turtingomis vėlyvosios gotikos formomis.

Supiltame ir natūraliai besiklostančiame kultūriniuose sluoksniuose aptikti radiniai yra būdingi XV a. pab.–XVI a. I pusės laikotarpiui, panašiu metu galėjo būti pastatytas ir Perkūno namas. Koklių, indų šukės, buitinių dirbinių liekanos atskleidžia įprastinę pasiturinčio miestiečio, pirklio buitį, gyvenseną.

Paviršiniame sluoksnyje rasta atsitiktinai čia patekusi X–XI a. priskiriama pasaginė segė liudija apie nuolatinę miesto plėtrą ir kaitą.

Parodą parengė Kauno miesto muziejaus archeologijos rinkinio saugotoja Eglė Jesulaitytė