• Vilnius. Miesto gyvenimas

      Vilnius. Miesto gyvenimas

      Kas nenorėtų pasukti laiką ir bent trumpam sugrįžti į XVI ar XVIII amžiaus Vilnių? Įdomu, apie ką gatvėse plepėjo vilniečiai prieš du ar keturis šimtus metų? Ką jie veikdavo kasdien, kokius darbus dirbdavo, kaip pramogaudavo? Ar Vilnius buvo saugus miestas gyventi?

      Virtualioje parodoje „Vilnius. Miesto gyvenimas“ pristatomi Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi grafikos ir tapybos darbai, kuriuose prieš žiūrovo akis skleidžiasi XVI–XIX a. Vilniaus miesto gyvenimas: gatvėmis skubantys praeiviai, išsipustę vaikštinėtojai, plušantys prekiautojai, elegantiškomis karietomis riedanti miesto aukštuomenė, Aušros Vartų gatvę užplūdę maldininkai ir kt. Parodoje galima pamatyti, kaip atrodė XVI–XVIII a. Vilniaus miestą supusi gynybinė siena, senasis Rotušės pastatas, Vilniaus universitete 1855 m. įkurtas pirmasis miesto muziejus, anuometinis Vilniaus Versalis – Verkių rūmai ir jų interjeras, Lukiškėse stovėjusi totorių mečetė bei kitos šventovės, liudijančios apie Vilniaus toleranciją skirtingoms religijoms. Keliuose paveiksluose atsispindi ir tamsieji istorijos puslapiai: pro miesto gatves praūžęs karo šešėlis, maro, gaisrų metai, negandų padariniai... Istorikai teigia, kad vilniečiai nebuvo linkę ilgai gedėti. Vos tik nustodavo rūkti Vilniaus griuvėsiai, vos baigdavosi siaubingos epidemijos ir nelaimės, miestiečiai, apraudoję ir palaidoję artimuosius, vėl atstatydavo savo nuostabųjį miestą.

      Paroda parengta pagal Lietuvos dailės muziejaus išleistą spalvinimo knygą „Spalvink Vilnių. Miesto gyvenimas“ (sudarytojos L. Bačkienė ir D. Sirgedaitė, 2019; knygos leidybą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba). Iliustracijos knygelėje išdėstytos pagal šias temas: „Vilniaus gynybinė siena“, „Aušros vartai“, „Miesto rotušė“, „Vilniaus nelaimės“, „Miesto šventės“, „Kaziuko mugė“, „Vilniaus arkikatedra“, „Gatvės šurmulys“, „Religijų ir įsitikinimų įvairovė“, „Mokslo ir jaunystės miestas“, „Didikų rūmuose“. Tokia tvarka jos pateiktos ir šioje virtualioje parodoje.

      Daugiau įdomių faktų, pasakojimų apie Vilniaus miesto gyvenimą rasite www.ldm.lt/spalvink-vilniu (taip pat galėsite nuspalvinti pasirinktus vaizdus iš Vilniaus miesto gyvenimo arba surinkti dėliones).

Parodos objektai

   
  • Subačiaus vartai ir miesto fortifikacija
  • Aušros vartai Vilniuje
  • Aušros Vartų gatvė

    Aušros Vartų gatvė, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Karolis Ripinskis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijai „Aušros Vartų gatvė“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Kūrinį pagyvina puošnus einančių ir važiuojančių vilniečių stafažas.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Vilniaus rotušė 1763 metais

    Vilniaus rotušė 1763 metais

    Marcelinas Januševičius
    Vilniaus Rotušės ansamblis po rekonstrukcijos, vaizduojamas iš šiaurės. Akmenimis grįstoje aikštėje matyti Rotušė, kurią sudarė keli įvairaus didumo namai, pasagos forma supę uždarą kiemą. Priekyje stovi ilgas dviejų aukštų namas su pusapskritės arkos pavidalo vartais. Vartų angą supa ornamentiniai lipdiniai, viršuje puošia angeliukų prilaikomas herbo kartušas. Abipus vartų matyti po mažą kvadratinį langelį. Aikštėje priešais vartus stovi gėdos stulpas. Į dešinę tęsiasi vienaaukščių krautuvėlių eilė. Paveikslo kairėje Rotušės kiemą uždaro keturių aukštų namas keturių sąramu galliniu fasadu su arkine durų anga apačioje. Jo kampus puošia lizenos, stogas laužytas, keturšlaitis, su dideliudekoruotu švieslangiu gale. Prieš šį pastatą kampu stovi nedidelis dviaukštis dviejų sąramų fasadu namas vienašlaičiu stogu. Jo fasado angiokraščiai puošti rokailiniais lipdiniais. Kiemo gilumoje, vakarinėje pusėje, frontaliai pavaizduotas pagrindinis dviejų aukštų rotušės pastatas. Akvarelėje matyti šešių sąramų fasado dalis - antrasis aukštas. Jo langai kadaise, matyt, smailiaarkiniai gotikiniai su plastiškais angiokraščiais, sugrupuoti po du ir atskirti giliais piliastrais. Stogas keturšlaitis, virš jo du masyvūs dekoruoti dūmtraukiai. Nuo stogo šelmens vidurio kyla nedidelis laibas bokštas. Aštuoniabriaunis bokštas pavaizduotas su visomis architektūrinėmis detalėmis. Dangus vos žydras, padengtas nežymiais, vos įžiūrimais debesimis. Piešinys primityvus, nelabai paisyta perspektyvos dėsnių. Tapyba paspalvinamojo pobūdžio. Spalvos kuklios pilka, rusva, melsva.
    Apatiniame kairiajame kampe juodu rašalu įrašyta: 1763 r.

    Pagal Vlado Drėmos inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Prancūzų kariuomenės traukimasis 1812 metais per Rotušės aikštę Vilniuje

    Prancūzų kariuomenės traukimasis 1812 metais per Rotušės aikštę Vilniuje, 1846 m.

    Viktor Vincent Adam, Luis Philippe Alphonse Bichebois, Jonas Damelis,

    Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. I sąsiuvinio litografijoje „Prancūzų kariuomenės traukimasis per Vilniaus Rotušės aikštę“ Vilniaus rotušė ir jos aikštė vaizduojama kaip tragiškų 1812 metų karo įvykių liudininkė. Litografijai būdingi realizmo ir romantizmo bruožai.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Aušros Vartų Dievo Motina

    Aušros Vartų Dievo Motina, XIX a. pr.

    Mauricijus Pšickis Karmelitas, Ignacas Karenga
    Raižytojo vienuolio Mauricijaus Pčickio Karmelito (1770 – po 1844) kūryboje persipina baroko ir klasicizmo bruožai. 1806-1809 jis mokėsi pas Izidorių Veisą Vilniaus universiteto raižybos katedroje. Smulkaus, detalaus piešinio ir kruopščios raižysenos jo sukurta graviūra, vaizduojanti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą, apjuostą rokokinių medaljonų apvadu. Lenkų dailėtyrininkės Marijos Kalamajskos-Sed (Maria Kałamajska-Saeed) nuomone, tai nėra savarankiškas raižinys. Tai tik nedaug nutolęs nuo originalo, raižytojo Ignoto Karengos sukurtos graviūros (1799) pakartojimas.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Vilnius. Rūmų griuvėsiai Antakalnyje

    Vilnius. Rūmų griuvėsiai Antakalnyje, 1742 m.

    Jokūbas Šolma

    Priemiesčio peizažas su rūmų griuvėsiais. Piešinys gana primityvus ir grubokas. Tapyba dengianti, potėpiai nedrąsūs ir grubūs. Šviesotamsa ryški. Šviesa krenta iš kairės ir priekio. Spalvos duslios, purvinokos, kontrastingos.
    Signuota apatiniame kairiajame kampe už vaizdo rėmelių juodu rašalu:
    J. Rosse. 1742
    Dešiniajame apatiniame kampe cheminiu pieštuku užrašyta:
    mal. Szolma, uczen Rustema

    Aprašė Rima Rutkauskienė

  • 1710 metų maras Vilniuje

    1710 metų maras Vilniuje, 1799 m.

    Juozapas Perlis, Ignacas Karenga, Pranciškus Pelikanas

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Graviūrą „Maras Vilniuje 1710 m.“ Karenga išraižė pagal Vilniaus akademijos auklėtinio Pranciškaus Pelikano piešinį, atspaudė Juozapas Perlis. Ji sukurta tikro istorinio įvykio pagrindu. Daugiafigūrėje kompozicijoje religinės scenos persipina su realiomis. Kompozicijos viršuje debesų fone įkomponuota šv. Trejybė ir angelų apsupta šv. Marija Maloningoji. Apatinėje raižinio dalyje, kalvoto Vilniaus peizažo fone pavaizduotos maro aukos ir jas gelbstintys ar apraudantys personažai. Kūrinio piešinys smulkus, detalus. Kruopštus meistriškas štrichavimas paryškina barokines formų apimtis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Dievo Kūno procesija Vilniuje 1845 metais
  • Didžioji gatvė Vilniuje

    Didžioji gatvė Vilniuje, 1834 m.

    Józef Oziębłowski

    1833 Juozapas Ozemblovskis Vilniuje įsteigė litografijos spaustuvę, kurioje be jo paties dirbo žymiausi XIX a. Lietuvos litografijos meistrai: Kazimieras Bachmatavičius, Karolis Račinskis, Karolis Ripinskis, Konstantinas Kukevičius ir kiti. Čia buvo litografuojami meninio pobūdžio lakštai (portretai, peizažai), knygų iliustracijos, žemėlapiai, natos ir kt. Vienas gražiausių Juozapo Ozemblovskio litografijoje sukurtų peizažų „Didžioji gatvė Vilniuje“ prieš žiūrovo akis atveria romantišką saulės nutviekstos gatvės vaizdą, pagyvintą charakteringa XIX a. vidurio apranga vilkinčių praeivių figūromis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Korta: širdžių dviakė (Cirko žonglierius su beždžionėlėmis)

    Korta: širdžių dviakė (Cirko žonglierius su beždžionėlėmis), 1815 m.

    Jonas Rustemas, Gotlibas Kislingas

    Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas cirko artistas, pasikabinęs būgną ir viena ranka prilaikantis beždžionę.

  • Šv. Kazimieras

    Šv. Kazimieras, XIX a. I p.

    Adolfas Fridrichas Ditrichas
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.