• Vilnius – Valdovų miestas

      Vilnius – Valdovų miestas

      Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų miestas. Pagonybės laikais Vilniuje, ant Pilies kalno, iškilo didžiųjų kunigaikščių pilis, Šventaragio slėnyje pagal senus papročius buvo deginami Lietuvos kunigaikščių palaikai. Vėliau čia buvo pastatyta Vilniaus katedra ir Valdovų rūmai.
      Didieji kunigaikščiai Vilniaus pilyse įsikūrė maždaug XIII–XVI a. Viduramžių valdovai paprastai neturėjo vienos nuolatinės rezidencijos, rūpindamiesi šalies reikalais ir kariaudami jie keliaudavo iš vieno miesto į kitą. Pirmasis valdovas, siejamas su Vilniumi yra karalius Mindaugas (apie 1200–1263): ilgą laiką buvo manoma, kad jo karūnacija galėjo vykti Vilniaus katedroje. Nuolatine valdovų rezidencija Vilnius imtas laikyti nuo kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laikų: valdovas čia gyveno su žmona ir vaikais, priimdavo kitų šalių pasiuntinius, sudarinėdavo sutartis, iš Vilniaus siuntė laiškus vokiečių žemių šalims bei popiežiui. Gediminas laikomas ir Vilniaus miesto įkūrėju – 1323 m. jo laiškuose Vilniaus vardas buvo pirmą kartą paminėtas.
      XIV–XVII a. Gediminaičių, Jogailaičių ir Vazų dinastijų atstovai daug prisidėjo, kad Vilniaus miestas augtų, būtų saugus gyventi, kad čia būtų puoselėjama vakarietiška kultūra, kad valdovų rūmai nenusileistų kitų šalių rezidencijoms. Net ir laikinai rūmuose įsikūrus valdovui, suklestėdavo visas miestas: pagausėdavo gyventojų, kilmingų svečių, pagyvėdavo prekyba, atsirasdavo naujų pramogų ir reginių, užvirdavo valdovo pilių, didikų rūmų statybos, pertvarkymo darbai.
      Valdovų rūmai gyvybingi buvo iki 1655 m., kai juos visiškai nuniokojo Maskvos ir kazokų kariuomenė. Rūmai buvo sugriauti, valdovų lobynai ir meno kolekcijos išgrobstyti, dvariškiai išblaškyti. Nuo tada Valdovų rūmai niekada nebetarnavo kaip Lietuvos valdovų rezidencija. Vėlesni valdovai į Vilnių atvykdavo retai, tik iškilus būtinybei spręsti kokius nors valstybės reikalus. Kai kurie iš jų čia nebuvo apsilankę nė karto. Daugumai jų Vilnius tapo tik tolima Lenkijos ir Lietuvos provincija.
      Prie Vilniaus ir Lietuvos klestėjimo daug prisidėjo ir nekarūnuoti valdovai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: Radvilos, Goštautai, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai, Tiškevičiai, Oginskiai, Tyzenhauzai... XV–XVI a. šie kilmingų giminių atstovai sudarė Ponų Tarybą, kuri kartu su didžiuoju kunigaikščiu valdė šalį. Pasižvalgę po Vilniaus senamiestį, suskaičiuosime ne vienus garsioms giminėms priklausiusius rūmus, jų funduotas bažnyčias ar vienuolynus. Savo darbais didikai darė įtaką krašto ekonomikai, kultūrai ir švietimui, kūrė šalies istoriją.
      Paroda parengta pagal Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus išleistą spalvinimo knygą „Spalvink Vilnių. Valdovų miestas“ (sudarytojos L. Bačkienė ir D. Sirgedaitė, 2021; https://www.lndm.lt/spalvink-vilniu/)

Parodos objektai

   
  • Leonas Sapiega

    Leonas Sapiega, 1840 m.

    C. Schultz

    Leonas Sapiega (1557–1633) – kunigaikštis, talentingas politikas, diplomatas, karvedys, teisinės valstybės propaguotojas, vienas iš LDK Vyriausiojo tribunolo steigėjų. Pradžios mokslų sėmėsi Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare. 1570 m. kartu su jo sūnumis išvyko studijų į Leipcigo universitetą, iš ten buvęs stačiatikis grįžo namo protestantas. Kaip gerai mokantis lotynų kalbą, buvo paskirtas tvarkyti kanceliariją, o sėkmingai atlikęs diplomatinę misiją į Maskvą, 1585 m. tapo vicekancleriu. LDK kancleris (1589–1623), Vilniaus vaivada (nuo 1623), LDK didysis etmonas (nuo 1625). Nepaisydamas 1569 Liublino unijos nuostatų, buvo vienas iš LDK Vyriausiojo tribunolo (1581) steigėjų, kelis kartus (1604, 1624, 1630) ėjo Tribunolo maršalkos pareigas. Vadovavo III Lietuvos Statuto (1588) galutinei redakcijai, prižiūrėjo ir apmokėjo spausdinimą (šiam darbui buvo gavęs Zigmanto Vazos monopolinę privilegiją). Gerai tvarkydamas valstybinius reikalus, mokėjo pasirūpinti ir savo turtu bei ištaiga. Valstiečiams buvęs žmoniškas, savo dvaruose steigė mokyklas, skatino dvasininkus mokytis lietuvių kalbos, apie 1588 m. priėmęs katalikybę, pastatydino vienuolynų ir bažnyčių (tarp jų XVI a. pab.–XVII a. pr. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčią, kurioje su dviem žmonomis ir palaidotas). Friedrichas Schilleris jo išmintį įamžino dramoje „Demetrius“.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • Vilnius. Šv. Mykolo bažnyčia
  • Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Iš leidinio „Didingiausiųjų karalių ir erchercogų, šlovingiausiųjų kunigaikščių... trumpi aprašymai, šarvai“

    Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Iš leidinio „Didingiausiųjų karalių ir erchercogų, šlovingiausiųjų kunigaikščių... trumpi aprašymai, šarvai“, 1601 m.

    Giovanni Battista Fontana, Dominicus Custos

    Gausiai dekoruoto architektūrinio statinio nišoje vaizduojamas visafigūris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio reprezentacinis portretas. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Sierotka) gimė1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve , mirė 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje. Jis išgarsėjo kaip  Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas ir  kartografas. Didiko figūra 3/4 pasukta į dešinę, vyro kojos plačiai išžergtos. Viršutinė kūno dalis vaizduojama su puošniais reprezentaciniais šarvais; aplink kaklą apjuostas šalis, kuriame puikuojasi Jeruzalės kryžius - didiko kelionių liudytojas; už nugaros kabo kardas; dešinėje rankoje laiko karinio ginklo kotą;  šalia kairės kojos pastatytas gausiai ornamentuotas šalmas. Kitoje estampo pusėje - augaliniais ir kariniais motyvais dekoruotame rėme įrašytas tekstas lotynų kalba.

  • Vilnius. Radvilų rūmai. XVIII a. retrospektyva

    Vilnius. Radvilų rūmai. XVIII a. retrospektyva, 1989 m.

    Vytautas Gabriūnas

    Istorinis miesto peizažas. Centre pavaizduoti Radvilų rūmai: pagrindinis jų korpusas ir šoniniai fligeliai. Priešais rūmus – aklina mūro siena su dviem puošniais vartais ir raitelio skulptūra. Tolumoje matosi melsvos kalvos ir bažnyčios bokštai. Pirmame plane pavaizduotos stafažinės žmonių figūrėlės.
    Signuota apačioje kairėje:
    Vyt. Gabriūnas 89

    Aprašė Rima Rutkauskienė

  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 40
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.