Nikodemas Silvanavičius (1834–1919)

Šiemet minime 180-ąsias tapytojo ir mozaikininko Nikodemo Silvanavičiaus gimimo metines. Dailininkas gimė 1834 m. gruodžio 25 d. Cincevičių kaime Vileikos apskrityje (Vilniaus gubernija, netoli Molodečno). 1850–1854 m. mokėsi Molodečno keturklasėje mokykloje. 1855 m. Molodečno dvarininko buvo pasiųstas į Dailei skatinti draugijos mokyklą Peterburge, ruoštis stojamiesiems egzaminams į dailės akademiją. 1856–1863 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas Fiodorą Bruni, Aleksejų Markovą ir Timoleoną Nefą.
1864–1866 m. N. Silvanavičius gyveno Vilniuje, čia turėjo dirbtuvę. Atlikdamas užsakymus lankėsi Lydoje, Maskvoje. 1866 m. pakartotinai įstojo į Peterburgo dailės akademiją studijuoti mozaiką. 1870 m. baigęs Mozaikos skyrių liko dirbti Mozaikos dirbtuvėse dailininku mozaikininku. 1876 m. už mozaikos darbus jam buvo suteiktas akademiko vardas.
Mozaikai paskyręs kūrybingiausius metus, neapleido N. Silvanavičius ir pirmosios specialybės – tapybos. Jis buvo talentingas portretistas. Portretus ir buitinio žanro paveikslus dailininkas eksponavo parodose Peterburge, Maskvoje ir užsienyje. Domino N. Silvanavičių ir fotografija. 1883–1885 m. su Vladislovu Reinhardtu jis turėjo fotoateljė.
Gyvendamas Peterburge N. Silvanavičius nenutraukė ryšių su gimtine, vasaras praleisdavo Cincevičiuose, dažnai lankėsi Lietuvoje – atostogaudavo Jiezne ir Birštone pas giminaičius. Keliaudamas po apylinkes bendravo su kaimo žmonėmis, piešė eskizus, portretus, fotografavo. Išėjęs į pensiją gyveno Birštone, o nuo 1911 m. – Prienuose. Sukūrė altorių paveikslų Lietuvos bažnyčioms – Nemajūnų, Jiezno, Birštono, Stakliškių ir kt.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui dailininkas pasitraukė į Rusiją. Grįždamas užsuko aplankyti gimtosios Vileikos, ten 1919 m. gegužės 21 d. mirė.