Boleslovas Mykolas Ruseckas

Šiemet minime 190-ąsias dailininko ir kolekcininko Boleslovo Rusecko gimimo metines. B. Ruseckas gimė 1824 m. lapkričio 23 d. Romoje Vilniaus meno mokyklos auklėtinio tapytojo Kanuto Rusecko ir Antaninos Červinskytės šeimoje. 1831 m. tėvai su mažamečiu sūnumi grįžo į Vilnių. Pirmąsias dailės pamokas Boleslovas gavo iš tėvo – pradžioje namuose, vėliau Vilniaus Bajorų institute. 1843–1850 m. jis studijavo Peterburgo Dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Brunį. Studijų metais bendradarbiavo leidinyje „Rocznik Literacki“. 1850 m. už portretą iš natūros gavo laisvojo dailininko vardą. 1851 m. norėjo studijas tęsti užsienyje, bet negavo caro valdžios leidimo. 1853 m. siekdamas akademiko titulo nutapė alegorinį paveikslą „Nemunas ir Neris“. 1857 m. išvyko į kelionę po Europą, aplankė Varšuvą, Krokuvą, Dresdeną, Prahą, Vieną, Paryžių ir kitus miestus, 1858–1861 m. praleido Romoje. Grįžęs į Vilnių gyveno savo name Šv. Jono gatvėje, turėjo dirbtuvę Pilies gatvėje ir dvarelį prie Vilniaus. Tapė religines kompozicijas, aliejinius ir akvarelinius portretus, piešė litografavimui skirtus žymių asmenų portretus, pieštuku ir akvarele fiksavo Vilniaus ir apylinkių architektūros paminklus. Kolekcionavo archeologines senienas ir dailės kūrinius. Buvo sukaupęs daug Vilniaus meno mokyklos dailininkų darbų, tarp jų – Pranciškaus Smuglevičiaus, Vincento Dmachausko ir kt. Rinko medžiagą dailės istorijai. Buvo Vilniaus mokslo bičiulių, Meno ir mokslo muziejaus bei Krokuvos istorijos ir senienų mylėtojų draugijų narys. Rūpinosi kultūros paminklų likimu, finansiškai rėmė meno ir mokslo institucijas, globojo dailės mokslo siekiančius neturtingus jaunuolius. Mirė 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse. Dailės kūrinių kolekciją ir archeologijos rinkinius testamentu paliko Vilniaus mokslo bičiulių draugijai. Didžioji dalis Vilniaus mokslo bičiulių draugijai dovanotų dailės kūrinių šiandien yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje.