Prieverpstės

Šioje virtualioje parodoje pristatomos prieverpstės yra atrinktos iš Lietuvos dailės muziejaus (LDM) liaudies meno rinkinio.
Tai nagingų ir talentingų liaudies meistrų medžio drožiniai, siekiantys XIX a. II pusę ir XX a. pirmuosius dešimtmečius.
Lietuvoje paplitus verpimo rateliui, labiausiai puošiama jo dalis buvo lentelė kuodeliui pritvirtinti. Literatūrinėje kalboje ši lentelė vadinama prieverpste, o žemaičių tarmėje – prievarte, varpstele, prievarpstele ar tiesiog ratinio lentele.
Prieverpsčių daugiausia išliko Vidurio bei Šiaurės Žemaitijoje. Jų formos gana įvairios: yra panašių į pamario krašto antkapinius paminklus-krikštus, augalo pavidalo, tačiau daugiausia pasitaiko dviejų sujungtų apskritimų formos. Jos žavi ne tik grakštumu, lengvumu, bet ir puošybos įvairove.
Dekoruotos kiaurapjūviais ir gilaus pjaustinėjimo geometriniais ornamentais, rečiau augalinių raštų stilizacija. Augaliniai raštai raižomi negiliomis įpjovomis. Iš paprastų geometrinių motyvų (trikampėlių, krypučių, kryželių), juos jungiant įvairiais būdais, susidaro raštų žaismė. Ypatingai gražios kiaurapjūvės prieverpstės, puoštos populiariu segmentinės žvaigždės motyvu, tarsi amžinos šviesos – saulės simboliu.
Prieverpstes darė ne tik meistrai, bet ir jaunuoliai mylimoms merginoms arba vyrai savo šeimos moterims. Prieverpsčių raštuose plastikos kalba tarsi užkoduoti geriausi palinkėjimai tam asmeniui, kuriam jos buvo dovanojamos.